Palanga-Helsinkis per 18 valandų

Ir vėl mane eilinį kartą buvo išskraidinę. Šįkart į Helsinkį. Skridom reisu Palanga-Ryga-Helsinkis ir atgal tuo pačiu maršrutu tą pačią dieną. Kelionė užtruko lygiai 18 valandų 05:50-00:10 su 4 nusileidimais ir 4 pakilimais. Pačiame Helsinkyje praleidome apie 8 valandas. Atskridę į Helsinkį kažkaip praėjom pro bilietų automatą, teko grįžti atgal ir leistis traukinių stoties oro uoste šachtą (nerealiai giliai ten ta stotis - gal ten kokia slėptuvė bombardavimo atveju numatyta). Beje, į Helsinkį reikia pirkti regioninį biletą. 24 valandų toks bilietas kainuoja 12 €.Toliau jau viskas tradiciškai - kelionė ekskursiniu autobusu iš Esplanade parko (puskilometris nuo geležinkelio stoties). Ekskursija truko 1,5 valandos. Reikia pasakyti, kad ekskursija nebuvo kuom tai įspūdinga, Osle 5 valandų ekskursija žymiai įdomesnė, nors vistiek verta už tokią ekskursiją susimokėti, kad nors kažką sužinoti, kad ir pamatyti uoloje iškaltą bažnyčią. Ir dar: geriau sėskite į kairiąją pusę autobuse, nes daugiausia įžymybių buvo kairėje pusėje.

Vaizdai iš ekskursijos:

Po ekskursijos autobusu, kuri pasibaigė 13:00 dar slampinėjome po miestą, buvome užsukę Helsinkio miesto muziejų, kuriame realiai patiko tik 3D virtualios realybės ekspozicija, pavadinta "Laiko mašina" ir miesto istorijos ekspozicija, tarp kurių eksponatų buvo ~1950 m. svajonių virtuvė. dviejuose aukštuose išvis, galima sakyti, nieko įdomaus man nebuvo, o į tą tikrąją ekspoziciją išvis netyčia papuoliau, jau norėjosi eiti lauk. Kadrai iš miesto muziejaus:

~1950 m. svajonių butas















Valymo aparatas


Kvapų kambarys (ir jame kvepia ne srutom, kaip jau ne pirmus metus yra Palangos oro uosto daiktų atsiėmimo salėje)














Kaip visada prisifotkinau suvenyrų:













Helsinkyje nustebino, tai, kad darbo dienos vakare restoranuose pilna lankytojų, ne į kiekvieną pateksite, taip, kad planuokite iš anksto, kur eisite. Jei klausite suomio, kur yra koks nors objektas, tai nepriklausomai nuo amžiaus jie traukia išmanųjį tapšnofoną ir googlės žemėlapyje bando jums parodyti. Dėl to, kad nebuvome susivedę į žemėlapį, kur yra lapių (tokia tauta, gyvenanti šiaurėje) restoranas klaidžiojome ratais aplink ir teko užeiti į paskutinį pasitaikiusį restoraną prieš išvykstant.

Tiek žinių iš Helsinkio per 8 valandas.

Trys naktys (ir dienos) prieškalėdiniame Osle

Mane buvo išvežę trim naktim ir dienom į prieškalėdinį Oslą - vieną brangiausių pasaulio sostinių.
Apie pinigus: skrydis iš Palangos su Norwegian į Oslo Gardermoen oro uostą, kurį Osle vadina tiesiog Oslo Lufthavn, kainavo  ~30 eurų pirmyn ir ~40 atgal. NSB traukinys važiuoti 47 km (23 minutes) iki Oslo geležinkelio stoties  (Oslo S) - 90 NOK. Jei labai norisi pasivažinėti šiek tiek greičiau, galite pirkti brangų bilietą į Flytoget traukinį, kuris išvyksta į Oslą iš tos pačios platformos. Bilietus galima įsigyti automatuose, pažymėtuose NSB logotipu. Iš Palangos išskridę 12:05 Oslo apartamentuose už ~500 m. nuo stoties buvome maždaug 14:10 vietiniu laiku su nedideliu paklaidžiojimu.
Nesupratau norvegiško humoro NSB traukinyje: kodėl mano vagone negalima važiuoti be bilieto (vadinasi, yra vagonų, kuriuose tai galima):

Kainos

Osle tikrai galite pasibaisėti maisto prekių kainomis, tik bananai, apelsinai, avokadai ir gal sūris dar įkandamas lietuviškam atlyginimui. Beje netoli centrinės stoties yra nemažai tamsaus gymio norvegų parduotuvių, kuriose galima įsigyti ne tik ryžių, supakuotų po 20 kg, net Rytų Europos prekių, pvz., sutirštinto pieno konservų. Parduotuvėse galima atsiskaityti kortele, mums išvis neprireikė kronų.

Batai

Oslo šaligatviai barstomi smulkia aštria skalda, bent jau prie pat stoties. Matomai, Norvegijoje nėra smėlio ir jie smulkina savo kalnus. Tad visai praverstų statybiniai darbo batai su storu padu, jei nenorite, kad skalda pradurtų plonapadžius batus.

Informacija apie renginius

Naudojausi visitoslo.com  nemokamu apsu Androidui informacijai apie renginius. Prisijungus prie interneto apsas atsinaujina renginių kalendorių ir kitą informaciją, pvz., muziejų darbo laiką. Tikrai rekomenduoju turėti šį appsą.

Ekskursija autobusu su audiogidu

HMK kasdien važinėja turistus pažintiniu maršrutu po Oslą sustojant pagrindinuose muziejuose (Fram, kuriame saugomas ne tik laivas pasiekęs abu ašigalius, bet ir degtinės butelis keliavęs kartu, Kon tiki, Vigelando skulptūrų parkas, su nepadoriom skulptūrom, ant kurių galima laipioti, o kai kas ne tik laipioja, bet ir glosto tam tikras vietas...), prie Holmenkollen slidinėjimo tramplino. Ilgiausiu maršutu kelionė trunka beveik 5 valandas ir kainuoja 390 NOK, tikrai verta.  Beje, kažkodėl įmonės puslapyje neskelbiama, kad audiogidas autobuse šneka rusų kalba (iš viso 10 kalbų), tik gali pasitaikyti, kad  ne visos sėdynės moka "šnekėti" rusiškai ar angliškai. Susimokėti galima kortele, tik kažkodėl aparatui nepatiko lietuviškos debetinės kortelės, suvalgė tik kreditinę, kaip, beje, ir Norwegian lėktuve. Surasti vietą, kur autobusas pradeda maršrutą, pasirodė keblu, visitoslo.com appse parašyta, kad reikia ateiti į princesės Märthas aikštę šalia Oslo rotušės, tačiau šalia esančioje autobusų stotelėje niekas nežinojo kur tai yra, žr. žemėlapį sightseeingoslo.com.

Slidinėjimo tramplino Holmenkollen, į kurio viršų, deja, negalima pasikelti, nes autobusas tiek nelauks, simuliatorius kaip kompensacija:

Akershus pilis

Pilies muziejus esantis Akershus tvirtovėje. dirba tik šeštadieniais ir sekmadieniais. Galima pasiimti audiogidą ir pasivaikščioti po pilį, pasiklausyti, kur laikė raganas ir nusikaltėlius, bei kur ir dabar vyksta oficialūs renginiai.

Suvenyrai

Kaip visada prisifotogravau suvenyrų (o kam pirkti jei galima nusifotografuoti su tapšnofonu). Man sakė, kad tik Norvegijos trolis yra tikras, patentuotas, trolis, o troliai matyti Švedijoje ar Danijoje - netikri, bet nesidomėjau, kiek tame tiesos.



Pasirodo, miegojimo kaukė (ar kaip ji ten) gali būti uniseksinė (vienodai subalansuota vyrams ir moterims)


Kaip Skandinavijoje be briedžių:


Jei netingėsiu parašysiu daugiau...

Milanas per vieną dieną

Taip jau atsitiko, kad mane buvo išvežę vienai dienai į Italiją, Milaną. Ką galima pamatyti per vieną nepilną parą Milane? Pirmiausia, žinoma įsigijom apžvalginio autobuso bilietą už 20 EUR dviem dienom.
Į Milaną, tiksliau į Bergamo oro uostą, skridome su Ryanair, o grįžome su Wizzair. Skrydžiai pirmyn su grįžimu atgal kainavo apie 120 Lt keleiviui ar pan. (be proto brangu ar ne?) Ryanair be visokių nereikalingų niekučių skrydžio metu parduoda ir kuponus, kurie gali būti iškeičiami į Autostradale autobuso bilietus iš Bergamo iki Milano centrinės stoties. Bilieto kaina - 15 EUR pirmyn atgal. Kelionė į Milaną trunka apie valandą.  Viešbutį užsisakėme per, turbūt, visiems žinomą booking.com. Atvykome vakare, todėl dar galėjome paslampinėti vakarinėmis ir naktinėmis Milano gatvėmis, užkrimsti 11 val. vakaro visokių kriauklių, sepijų bei kardžuvių užgerdami vietiniu vynu, o po to, jau pakaušus, pasigrožėti madų sostinės vitrinomis, tarp kurių, beje, matėm ir lietuviškos firmos "Nijolė" iškabą.
Nežinau kaip ten tie italai miega kai viešbučio kambaryje 25C...
Kitą rytą aplankėme garsųjį Leonardo da Vinči paveikslą (freską) "Paskutinė vakarienė" (itališkai Cenacolo Vinciano). Norint į jį pasižiūrėti reikia iš anksto užsisakyti bilietus, kitaip būsite, it musę kandę, išprašyti lauk. Pigiausiai radome www.vivaticket.com (dėkojame kvailos mergiotės tinklaraščiui už šią (ne)įkainojamą informaciją). Visi kiti bilietų pardavėjai nori mažiausiai dvigubai daugiau eurų.
Iš "Paskutinės vakarienės" galima nupėdinti iki Leonardo da Vinci technikos muziejų, kuris yra netoliese, tačiau mes be reikalo ten ėjome, nepažiūrėję, kad pro ten apžvalginis autobusas nevažiuoja ir praradome valandą ar daugiau brangaus laiko, užtat pasigrožėjome Milano gatvėmis brūžindami šaligatvį iki Milano pilies Castello Sforzesco, iš kur prasideda apžvalginio autobuso maršrutas.

Už 20 EUR galima važinėti dvi dienas tuo autobusu, kur nori iššokant lauk ir vėl išokant. Tiesa, tarp reisų yra didesni tarpai negu Londone, turbūt dėl to, kad Milanas - kaimas mažesnis ir čia nėra tiek daug slampinėjančių turistų. Buvome iššokę iš autobuso prie Milano katedros (Duomo) ir pasidarėme nedidelę valandos ekskursiją klausydami audio gido iš www.edemsami.com, gaila, kad neturėjome daugiau laiko ir negalėjome lipti ant įspūdingo katedros stogo.
Šîek tiek filmuotų vaizdų iš apžvalginio autobuso, kuriame yra automatinis gidas 8 kalbomis, deja, lietuvių ten nėra, todėl reikia mokytis kitų kalbų.



Kadangi Italijoje yra daug sūrių rūšių, galima būtų buvę jų parsivešti lauktuvėms, bet kadangi oro uostai mano, kad sūris, kaip ir vynas - sprogstama medžiaga, tai į rankinį bagažą jų dėti negalima, teko pasitenkinti vietiniais triufeliais...

Metro bilietai

Maniau, kad Milane, kaip Barselonoje su tuo pačiu 10 kelionių bilietu  gali važiuoti keli žmonės, tačiau smarkiai apsirikau ir metro vartai įleido tik pirmuosius du keleivius, o trečiajam teko aiškintis su vartų prižiūrėtoju, kad įleistų, bet tas nieko nematė ir nesuprato, kad zuikius suleido :-)

"Lochatronai"

Milane, prie katedros, pastebėta nauja "lochatrono" rūšis - balandiniai. Tie neaiškūs tipai bando užberti kruopų ant jūsų rūbų ar net galvos, kad krūva sulėkusių dresuotų balandžių galėtų balandinio auką apš*ti, o balandiniai už tai dar prašo pinigų (10 EUR be nuolaidos, su nuolaida - 2 EUR). Jei jau koks balandinis bandys spyriotis,  manyčiau, kad nepatenkintąjį galima pasiųsti skųstis netoliese stovintiems policininkams, kad jam nesumokėjote.

Lėktuvai

Pasirodė, kad Wizzair lėktuvai kiek mažiau triukšmingi už Ryanair, bet nesuprantu, kaip tos Milano manekenės sutalpina savo kojas į tarpą tarp kėdžių...

Tiek žinių apie Milaną per vieną dieną.

laukinis turistas Barselonoje

Pagaliau pasibaigus revoliucionierių prancūzų streikams, dėl kurių buvo atšaukti skrydžiai per Prancūziją ir sumokėjus 28 Lt už telefono skambutį į Ryanair skyrių Anglijoje, kad būtų pakeistas skrydžio laikas (jei laikas keičiamas online, tai reikia mokėti nustatytą keitimo mokestį) paskutinę spalio savaitę pavyko nuskristi į rudeninę Barseloną.

Ko ten ieškoti

1. Didžiulis senamiestis (nors kažin ar tai galima pavadinti tikru senamiesčiu, bet, tarkime, kad taip yra)
2. Ramblas gatvė - panašiai kaip Basanavičiaus Palangoje, tik kaimas šiek tiek didesnis - 3 mln. gyventojų, gatvė irgi atitinkamai didesnė. Nepamirškite aplankyti turgaus Ramblas gatvėje (jei neklystu, Liceu metro sustojimas)
   
3. Montjuic kalva (rodos aukštesnė už Juozapinės kalną) su lyniniu keltuvu, muzikiniu fontanu, pilimi ant kalno, įvairiais parkeliais, muziejais ir pan.
4. Guell parkas su iš akmens "nulipdytais" "medžiais"
5. Architekto Gaudi kreivi ir nelabai pastatai su spalvotom mozaikom.
6. Sagrada Familia - vos ne 100 m. statoma įspūdinga bažnyčia
7. Šimtametis Tibidabo pramogų parkas ant kalno (jame neteko pabuvoti)
8. Barselonos akvariumas (kuriame irgi neteko pabūti)
9. Zoologijos sodas (jame irgi neteko būti, bet turbūt gyvūnai tokie pat kaip ir kokiam Gvandžou safari parke)
   

Transportas

Jei skrisite su Ryanair į Žirona (Girona, Gerona), tai iš oro uosto kursuoja specialūs autobusai, kurių grafikas suderintas su lėktuvų skrydžiais. Kaina - 21 EUR pirmyn atgal. Atskridus gali tekti pastovėti eilėje prie bilietų.

Barselonoje, ko gero, geriausia pirkti T10 bilietą, kuris galioja 10 kelionių bet kuriuo viešuoju miesto transportu. 1 zonos bilieto kaina - 7,95 EUR. Su šiuo bilietu gali važiuoti visa grupė žmonių - reikia tik bilietą kelis kartus įkišti į, pvz., metro praėjimo vartus. Bilietą galima įsigyti, pvz., metro bilietų pardavimo automate.

Grįžtant atgal į Žironą, jei skrydis yra anksti (mano atveju - 8:40), reikia išvažiuoti iš Barselonos 5:00 arba 5:45 autobusu iš Estacio del Nord autobusų stoties. Į tą stotį galima nuvažiuoti su taksi ar naktiniu autobusu, bet naktiniai autobusai ne visur važinėja. Taksi kainavo 7,30 EUR už ~3,5 km į stotį, kaip suprantu, 1 EUR iš jų - įsėdimo mokestis. Atvykus į stotį stoties vartai gali būti uždaryti, todėl reikia nusileisti laiptais žemyn į pačią stotį. Autobusai į Žironą važiuoja iš 28, 29 sustojimų.

Vagys

Pirmą dieną vykstant į viešbutį lipant į metro rankose turėjau krepšius ir pajutau, kad kažkas įtartinai prie manęs glaudžiasi, nors žmonių buvo nedaug. Pasukau galvą ir pamačiau kažkieno pirštus mano kelnių kišenėje, kurioje buvo piniginė. Vagis pastebėjęs, kad pamačiau, staigiai ištraukė pirštus iš kur nereikia. Įtariau, kuris iš dviejų iš paskos lipusių norėjo pasisavinti pinigus, bet - nepagautas už rankos - ne vagis. Žodžiu, būkite atsargūs!

Ramblas gyvenimas

Ramblas gatvėje verda gyvenimas - vyksta visokie "lochatronai" viliojantys pinigus iš naivių turistų, žaidžiama iš pinigų apgaudinėjant turistus, pardavinėjami visokie suvenyrai, atvirukai ir niekam nereikalingi daiktai, vyksta mini vaidinimai ir pan.

Žmogus ant klozeto Ramblas gatvėje.

Architekto Gaudi suprojektuotas namas

Guell parkas

Guell parkas yra ant kalno, t.y., kalvos, todėl jei jums sunku lipti į kalvas, geriau ten neikite, kaip ir ant kitų kalvų. Jei norėsite ten nuvykti, tiesiog išlipkite iš Bus Turistic atitinkamame sustojime. Įėjimas nemokamas. Beje, jei norėsite gauti nuolaidų, dėl to, kad važiavote Bus Turistic, nepamirškite autobuse pasiimti nuolaidų (kuponų) knygutę!

Montjuic kalnas

Ant Montžuik kalvos, esančios Ramblas gale, paminklo Kolumbui dešinėje, yra pilis, keli rūmai, stadionas, teminiai parkai, kurių dauguma uždaryti ir atidaromi tik per šventes, meno muziejus, kalno papėdėje yra stebuklingi fontanai švirkščiantys vandenį pagal muziką, kurie žinoma, neveikė, tačiau lyg tai veiks nuo 2011 m. vasaros. Į kalną galima pakilti lyniniu keltuvu arba, jei turite geras kojas, galima užkopti. Aišku, galima užvažiuoti su Bus Turistic ir ten išlipti, bet toks paprastas būdas turbūt niekam neįdomus. Beje, atvirukai su Barselonos vaizdais ant kalno buvo pigesni, nei Ramblas.

Kas dar

Šalia Barselonos katedros buvo kažkokia ūkininkų mugė, kur jie už bilietus pilstė šampaną, tfu, putojantį vyną, vadinama "cava". Bilietus galima buvo įsigyti kasoje, bet nelabai buvo aišku kokia ten sistema, kiek supratau, nusiperki bilietą už kažkiek eurų, nusiperki dar taurę vynui ir vaikštai tarp palapinių, keiti bilietus į cava ir ieškai nemokamos užkandos (vytintos mėsos, trintų alyvuogių ir pan.). Kai kurie vietiniai buvo jau gerokai "apsibilietavę" vakare, bet ant kojų dar gerai laikėsi. Beje, paprasto vyno į bilietus nekeitė, galima buvo šiaip paprašyti įpilti degustacijai.

Bendras įpūdis toks, kad visos suvenyrų parduotuvės pamišusios dėl Gaudi: Gaudi puodeliai, Gaudi atvirukai, ir visoks koks Gaudi.

Nelegalių pajamų skatinimo planas

Ko gero, daugelis girdėjo apie ekonomikos skatinimo planą, kuris paskelbtas www.skatinimoplanas.lt, tačiau ar žinote, kad Lietuvos Vyriausybė 2010 m. turi paruošusi nelegalių pajamų skatinimo planą apie kurį kažkodėl nekalbama?

Jeigu kažkoks "nenormalus" pilietis 2010 m. be pagrindinio darbo dar norės sąžiningai ir legaliai užsidirbti papildomų pajamų, kurios nesiekia 800 Lt/mėn ar sudarys, tarkim, 3500-4500 Lt per visus metus, tokiam piliečiui Seimas ir Vyriausybė atėmė galimybę tas pajamas uždirbti legaliai. Kodėl taip sakau?
Pvz., fotografas kelis kartus per metus norėtų legaliai pafotografuoti keliuose renginiuose, t.y., uždirbti "baltas" pajamas, susimokėdamas mokesčius valstybei. Bet jis to negali padaryti, nes individualios veiklos ar individualios įmonės mokami mokesčiai viršys jo pajamas!
Kodėl Vyriausybė ir Seimas per metus nesugebėjo pataisyti įstatymų man nesuprantama.
Beje, įdomiausia tai, kad Sodra dar nieko negirdėjo apie tokius įstatymų pakeitimus, nors iki naujų mokesčių pakeitimų įsigaliojimo liko mažiau negu mėnuo.

Kodėl ekoniminė krizė yra gėris

Ar iš tikrųjų ekonominė krizė - blogis? Manau, kad ne. Ar ekonominio
pakilimo laikotarpiu galėjome taip pigiai keliauti, kad 10 d. kelionė į
Paryžių ir Kiniją ar Indiją kainuotų tiek pat? Turbūt ne. O dabar tai
įmanoma. Bet neskubėkime džiaugtis, pranašai sako, kad 2010 m. naftos kaina
vėl pakils virš 100 USD/barelį, o tai reiškia, kad tokių pigių kelionių
nebebus :-(

Ekonominė krizė - žemės ūkio skatinimui

Neseniai sužinojau, kad krizė gali prikelti žemės ūkį. Pasirodo, šiais metais daugiau žmonių prisiminė turintys žemės, kurią galima įdirbti ir ten pavasarį ką nors užkasti, pvz., bulves, ar pasėti morkas ir ridikus. Pernai, kai krize nekvepėjo, tiksliau jau kvepėjo, bet mažai kas kreipė į tai dėmesį, beveik niekas žemės ūkiu kaime nebeužsiminėjo, išskyrus tikrus ūkininkus. Šiemet tokie kaimiečiai vėl pradėjo arti prieš metus ar du prie namų padarytas pievas.
Tokios žinios iš kaimo...