Į Milaną, tiksliau į Bergamo oro uostą, skridome su Ryanair, o grįžome su Wizzair. Skrydžiai pirmyn su grįžimu atgal kainavo apie 120 Lt keleiviui ar pan. (be proto brangu ar ne?) Ryanair be visokių nereikalingų niekučių skrydžio metu parduoda ir kuponus, kurie gali būti iškeičiami į Autostradale autobuso bilietus iš Bergamo iki Milano centrinės stoties. Bilieto kaina - 15 EUR pirmyn atgal. Kelionė į Milaną trunka apie valandą. Viešbutį užsisakėme per, turbūt, visiems žinomą booking.com. Atvykome vakare, todėl dar galėjome paslampinėti vakarinėmis ir naktinėmis Milano gatvėmis, užkrimsti 11 val. vakaro visokių kriauklių, sepijų bei kardžuvių užgerdami vietiniu vynu, o po to, jau pakaušus, pasigrožėti madų sostinės vitrinomis, tarp kurių, beje, matėm ir lietuviškos firmos "Nijolė" iškabą.
Nežinau kaip ten tie italai miega kai viešbučio kambaryje 25C...
Kitą rytą aplankėme garsųjį Leonardo da Vinči paveikslą (freską) "Paskutinė vakarienė" (itališkai Cenacolo Vinciano). Norint į jį pasižiūrėti reikia iš anksto užsisakyti bilietus, kitaip būsite, it musę kandę, išprašyti lauk. Pigiausiai radome www.vivaticket.com (dėkojame kvailos mergiotės tinklaraščiui už šią (ne)įkainojamą informaciją). Visi kiti bilietų pardavėjai nori mažiausiai dvigubai daugiau eurų.
Iš "Paskutinės vakarienės" galima nupėdinti iki Leonardo da Vinci technikos muziejų, kuris yra netoliese, tačiau mes be reikalo ten ėjome, nepažiūrėję, kad pro ten apžvalginis autobusas nevažiuoja ir praradome valandą ar daugiau brangaus laiko, užtat pasigrožėjome Milano gatvėmis brūžindami šaligatvį iki Milano pilies Castello Sforzesco, iš kur prasideda apžvalginio autobuso maršrutas.
Už 20 EUR galima važinėti dvi dienas tuo autobusu, kur nori iššokant lauk ir vėl išokant. Tiesa, tarp reisų yra didesni tarpai negu Londone, turbūt dėl to, kad Milanas - kaimas mažesnis ir čia nėra tiek daug slampinėjančių turistų. Buvome iššokę iš autobuso prie Milano katedros (Duomo) ir pasidarėme nedidelę valandos ekskursiją klausydami audio gido iš www.edemsami.com, gaila, kad neturėjome daugiau laiko ir negalėjome lipti ant įspūdingo katedros stogo.
Šîek tiek filmuotų vaizdų iš apžvalginio autobuso, kuriame yra automatinis gidas 8 kalbomis, deja, lietuvių ten nėra, todėl reikia mokytis kitų kalbų.
Kadangi Italijoje yra daug sūrių rūšių, galima būtų buvę jų parsivešti lauktuvėms, bet kadangi oro uostai mano, kad sūris, kaip ir vynas - sprogstama medžiaga, tai į rankinį bagažą jų dėti negalima, teko pasitenkinti vietiniais triufeliais...
Metro bilietai
Maniau, kad Milane, kaip Barselonoje su tuo pačiu 10 kelionių bilietu gali važiuoti keli žmonės, tačiau smarkiai apsirikau ir metro vartai įleido tik pirmuosius du keleivius, o trečiajam teko aiškintis su vartų prižiūrėtoju, kad įleistų, bet tas nieko nematė ir nesuprato, kad zuikius suleido :-)
"Lochatronai"
Milane, prie katedros, pastebėta nauja "lochatrono" rūšis - balandiniai. Tie neaiškūs tipai bando užberti kruopų ant jūsų rūbų ar net galvos, kad krūva sulėkusių dresuotų balandžių galėtų balandinio auką apš*ti, o balandiniai už tai dar prašo pinigų (10 EUR be nuolaidos, su nuolaida - 2 EUR). Jei jau koks balandinis bandys spyriotis, manyčiau, kad nepatenkintąjį galima pasiųsti skųstis netoliese stovintiems policininkams, kad jam nesumokėjote.
Lėktuvai
Pasirodė, kad Wizzair lėktuvai kiek mažiau triukšmingi už Ryanair, bet nesuprantu, kaip tos Milano manekenės sutalpina savo kojas į tarpą tarp kėdžių...
Pranešimai
